Never Say Never, Baby!

  Vakar pažiūrėjau tikrai įdomų dokumentinį filmą. Tiesa, ne visiems jis įtinka, tačiau mane tikrai sužavėjo.
Pats filmas pasirodė šiais metais, jame rodomas 2010 metų dainininko turas ir pasakojama istorija, kaip jam pavyko pakilti į aukštumas, kurių pasiekti pavyksta nedaugeliui. Abejoju, jog kam nors dar pavyko parduoti visus bilietus į savo koncertą pačiame Madison Sqaure Garden vos per 20min.. Kai apie tai pagalvoji, supranti, kaip tai nuostabu. Net negaliu įsivaizduoti jausmo, kurį JIS junta. Spėju, jog to neįmanoma apibūdinti žodžiais. O jūs taip nemanote?
  Ar jau žinote apie ką kalbu? Ar bent spėjate? O gal jau praradote susidomėjimą ir šio klausimo net nematote? Na, jei taip, vadinasi, jo ir neskaitote, kalbuosi su savim. Būna tokių atveju. Tačiau tai nereiškia, jog esu beprotė. Tiesiog šalia nėra nieko daugiau tokio protingo kaip aš, kad galėčiau su juo paplepėti. xDD
Tačiau grįžkime prie mūsų žymiojo berniuko.

  ♥ Jis nuostabus :)

  Nuostabus balsas. Nuostabus talentas. Girdėjote kaip Jis muša būgnais? Tai kažkas tokio: O.o
Kai bežiūrėdama filmą išvydau ir išgirdau, kaip Jis muša ritmą į kėdę būdamas dar visai pipliukas, mano reakcija buvo "BAM..! Va čia tai TALENTAS!". Ir man visiškai nusišvilpt, jog yra žmonių, kurie jo nekenčia. Hater'iai visada nekęs. Tokie jau jie yra. Tačiau nereiškia, jog nuo to, kad nevisi Jį mėgsta, Jis yra blogas atlikėjas. Ne, kaip tik, tai Jį tik sustiprina, nes gyvenimas nėra rožėmis klotas. Taip Jo svajonė dainuoti išsipildė, bet to negana. Reikia daug dirbti, kovoti, niekada nepasiduoti, jei tikrai TO nori, jei tikrai TAI yra kas verčia Tave šypsotis ir būti laimingu.
  Jo pasauli sukame Mes, Jo gerbėjai, Muzika, Artimieji, Jo Svajonės išsipildimas, Draugai... O kas suka Tavąjį? Pagalvok apie tai... ;)

  Ir jei kas dar nesupratote apie ką kalbu. Tai, filmas, kurį žiūrėjau, vadinasi "NIEKADA NESAKYK NIEKADA", o tas žmogus, kurio ryžtu, atsidavimu ir drąsumu Aš taip žaviuosi yra Justin Bieber ♥.

    
  Žmonės, siekite Savo svajonių. Niekas kitas už Jus to nepadarys, ant lėkštutės neatneš. Ir jei kas nors sakys, jog Jūs negalite, kad nepajėgsite, darykite kaip J.B, atsakykite tiems, kurie netiki Jūsų jėgomis,  "NIEKADA NESAKYK NIEKADA"!!!

GuTė ;**

Galbūt jus suprasit tai, ko nesupratau aš..

Nesvarbu, kad šiandien lyja. Aš vis tiek stoviu po verkiančiu dangum ir žvelgiu į niūrų tolį. Tenai.. tenai toli toli matau aš einančią figūrą, jos išdidi povyza skleidžia nemalonų šaltį, aš tai jaučiu, nors ir esu taip toli.. Norėjau šaukti, kviesti tą žmogystą, bet lietus nuskandino mano balsą. O tu ėjai ir net neatsisukai, nejau tikrai neišgirdai? Juk mana širdis, tave kviečia jau seniai..

 

Galbūt šiame tekstute jus suprasit tai, ko nesupratau aš..

Ar tu jauti tai, ką jaučia stirnaitė?

Basomis kojomis eini per rasotą žolę. Jauti kaip vėsus vandens lašiukai liečiasi prie tavo odos, o kūnu nubėga malonus šiurpuliukas.
Odą kutena rytiniai saulės spinduliai, nors jie dar nešildo, bet tu jauti šilumą. Ji sklinda iš tavęs. Tu jauti šilumą krūtinėje, nes žinai, kad tavo ramybės niekas nesudrums.

Atsisėdi, o paskui ir atsiguli ant drėgnos žolės be baimės, kad sušalps tavo daili suknelė išmarginta nuostabiais gėlių raštais. Tai, tau visai nesvarbu. Aplinkui vyrauja harmonija: girdi nuostabiai čiulbant paukščius, drungni saulės spinduliai slysta tavo kūnu, o vėsus rasos lašiukai nusėda ant tavo plaukų ir odos.

Laiminga, dėl to, kad čia esi atsisėdi. Iš veido niekaip nedingsta nuoširdi šypsena, o kūnų bėgioja jaudulio virpuliukai. Besižvalgydama po žalią pievutę prie miško pastebi netoliese besiganančią stirnaitę. Ji atrodo dar jauna. Jos karamelės spalvos kailis tviska nuo jame žaidžiančių saulės spinduliukų.
Viskas atrodo tobula.. Jautiesi nepaprastai laiminga ir atrodo, kad visada tokia ir liksi, tačiau trumpa akimirka tavo mintis užpuola liūdesys ir viskas pasikeičia..

Staiga stirnaitė krenta negyva, o tave užlpusta mintys: “Gal ji dar gyva?.. Gal jai skauda?.. Ne, ne, ne.. Ji negyva.. O jei, jai skaudėjo?.. Galbūt aš galėjau padėti.. Jai skauda..“

Tačiau tavo mintis nutraukia juodi debesys, kurie uždengė saulę ir žydrą dangų. Žolė pradeda nudžiūna ir pagelsta. Tave užplūsta daugybe jausmų, bet labiausiai dominuoja: skausmas ir baimė. Iš to tobulo gamtos kampelio kuriame buvai laiminga tik tai, ir lieka.. 

Staiga atsisėdi lovoje. Pasirodo tai, buvo tik baisus sapnas.

Nusibrauki nuo kaktos nuo prakaito sulipusius plaukus ir sunkiai atsidūsti. Širdis pala kaip pašėlus. Jauti, kad ji kažko labai bijo, bet tu nesupranti ko..

Vis dar nenurimus išlipi iš šiltos lovos ir basomis kojomis nueini į vonią. Kojų padais leisdamas šaltas plyteles prisimeni jausmą, kuri jautei brisdama per rasotą žolę. Tu nori ten grįžti, bet žinai, kad tokios vietos nėra, tai buvo tik sapnas.

Veidą apšlakstai šaltu vandenių ir ta akimirka.. Ta trumpa akimirka, tu supranti, ko taip bijo tavo širdis. Ji bijo, kad tu lengvai leisi jai taip kentėti, kaip leidai numirti stirnaitei..