Nesvarbu, kad šiandien lyja. Aš vis tiek stoviu po verkiančiu dangum ir žvelgiu į niūrų tolį. Tenai.. tenai toli toli matau aš einančią figūrą, jos išdidi povyza skleidžia nemalonų šaltį, aš tai jaučiu, nors ir esu taip toli.. Norėjau šaukti, kviesti tą žmogystą, bet lietus nuskandino mano balsą. O tu ėjai ir net neatsisukai, nejau tikrai neišgirdai? Juk mana širdis, tave kviečia jau seniai..
Galbūt šiame tekstute jus suprasit tai, ko nesupratau aš..
