Kartais užsimerkus įsivaizduoju kaip viskas būtu, jei būtu..
Jei mokėčiau būti laiminga, o ne tik tokia vaidinti.. Jei mokėčiau būti su žmonėmis nuoširdi, o ne meluot, kad tokia esu..
Jei būčiau paprasta vidutinybė, o ne suknista egoistė, kuriai terūpi tik ji pati..

Tačiau, kad ir kaip mes stengiamės pamiršti skausmą,
jis vis sugrįžta su kaupu, pas mus atgal.
Tai kam meluoti sau pačiam,
jei savęs apgauti, nesugebėsi niekada.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą